Baigusi istorijos bakalaurą Vilniaus universitete bei studijavusi menotyrą VDU, Eglė Vertelytė tęsė studijas Europos kino koledže, kur sukūrė pirmuosius savo trumpametražius filmus. Lietuvoje Eglė dirbo Nacionalinės Lietuvos Televizijos laidos apie kiną „25 kadras“ režisiere ir bendradarbiavo su „Studija Nominum“, vykdant dokumentinio kino projektus. 2009-2010 metus Eglė praleido Mongolijoje, kur sukūrė tarptautinį pripažinimą pelniusį dokumentinį filmą „UB lama“. 2012 metais Eglė baigė Didžiosios Britanijos Nacionalinę kino ir televizijos mokyklą, kur įgijo scenarijaus rašymo ir redagavimo-konsultavimo magistro laipsnį. Kartu su kolega ir kūrybiniu prodiuseriu Luku Trimoniu Eglė įkūrė kompaniją „iN SCRiPT“. Ji yra dėsčiusi keliuose Lietuvos universitetuose ir dirbusi su jaunų režisierių filmų scenarijais. Eglė taip pat yra kūrusi scenarijus televizijos laidai „Pakartok“ ir rašiusi populiariausiai laidai vaikams „Ką pasakė Kakė Makė“.

Emil Christov vidurinį išsilavinimą įgijo Fotografijos koledže ir toliau studijavo Kinematografiją Nacionalinėje kino ir teatro akademijoje Sofijoje. Nuo 1982 iki 1990 m. jis vadovavo Kinematografijos skyriui Vremo kino studijoje. Kaip kinematografas, per 30 metų jis pastatė virš 50 dokumentinių ir 20 pilnametražių filmų, šimtą TV reklamų ir virš 20 muzikos klipų. Jis buvo šių apdovanojimų laimėjusių filmų operatorius: „I“, „The Countess“, „Full Moon Late“, „Tuvalu“, „Pasaulis yra didelis ir išsigelbėjimas slypi už kampo“, „Dzift“. Jo režisūrinis debiutas buvo „The Color of the Chameleon“.

Milenia Fiedler yra viena geriausių režisierių iš Lenkijos, baigusi studijas Čekijos Kino ir televizijos akademijos parodomųjų menų koledže Prahoje, vėliau ji įgijo ir habilituoto kino mokslų daktaro laipsnį. Milenia yra dirbusi su Andrzejumi Wajda, Mariuszu Trelińskiu, Witoldu Adameku, Piotru Weresniaku, Bodo Kox, Urszula Antoniak. Ji dirbo montažo režisiere daugiau nei 30 filmų („Vaizeris“, „Egoistai“, „Katynė“, „Mergina iš spintos“ ir t.t.), daugybėje spektaklių televizijai, dokumentinių filmų ir televizijos serialų. Ji dėsto montažo režisūrą Lodzės kino mokykloje ir bendradarbiauja su Wajdos kino mokykla bei Gdynės kino mokykla. Ji yra Lenkijos ir Europos kino akademijų narė ir Lenkijos montažo režisierių sąjungos įkūrėja bei viceprezidentė. Milenia už darbus buvo tris kartus nominuota Lenkijos kino apdovanojimams, o už filmo „Vaizeris“ montažą laimėjo „Auksinį erelį“. Ji taip pat du kartus apdovanota Lenkijos kino festivalyje.

Krzysztof A. Janczak yra vienas žymiausių jaunosios kartos kompozitorių Lenkijoje. Debiutavęs 2003 m., jis sukūrė muziką daugiau nei 40 filmų, daugybę orkestrinių, kamerinių ir fortepijono kūrinių, atliekamų visame pasaulyje bei muzikos takelių žinomiems televizijos kanalams, tokiems kaip: „Disney“, „13th Street“, „Kabel Deutschland“, „NBC Universal“ ir kt. Krzysztof baigė muzikologiją Varšuvos universitete, o po to tęsė kompozicijos ir orkestravimo studijas prestižinėje Paryžiaus aukštojoje muzikos mokykloje „Ecole Normale de Musique de Paris“ ir Maurice Ravel konservatorijoje. Sukūręs Varšuvos sukilimo simfoniją antrajam pasauliniam karui atminti, Krzysztof Lenkijos prezidento buvo apdovanotas sidabriniu kryžiumi už nuopelnus. Jis yra daugybės tarptautinių kompozitorių ir kino muzikos konkursų laureatas, tarp jų: „Eyes & Ears of Europe“ Miunchene, „Red Dot“ Berlyne, Niujorko festivaliai, „Europos talento“ ir „Universal Music“ apdovanojimai Kelne, jaunojo kompozitoriaus apdovanojimas „Transatlantyk“ festivalyje Poznanėje.

Ramūnas Rastauskas nuo 2002 metų dirbo prie daugiau nei 40 meninių ir dokumentinių Lietuvos ir užsienio projektų, tarp jų labiausiai įsimintini yra: BBC „Karas ir taika“, „Senekos diena“, „Lošėjas“, „Miegančių drugelių tvirtovė“ ir kt. Ramūnas Rastauskas 2015 metais buvo išrinktas geriausiu filmo dailininku Lietuvoje ir apdovanotas „Sidabrine gerve“ už filmą „Sangailės vasara“.

Lukas nuo 2007 m. dirba audiovizualinių menų sferoje ir sukūrė karjerą tapęs nepriklausomu filmų ir TV prodiuseriu. Lukas baigė Nacionalinę kino ir televizijos mokyklą D. Britanijoje ir daugybę specializuotų kursų, kuriuose jis mokėsi projektų vystymo ir kino produkcijos. Nuo 2013 m. jis tapo Lietuvos kino gamybos kompanijos „iN SCRiPT“ direktoriumi ir šiuo metu yra atsakingas už kelių projektų įgyvendinimą. Vieni svarbiausių projektų, tai – „Siena: tarp Rytų ir Vakarų“ – dokumentinis filmas, kurį režisavo Neringa Medutytė, o prodiusavo Didžiosios Britanijos kompanija „Rogan Productions“ bendradarbiaujant su „Al Jazeera“ ir pilnametražis filmas „Stebuklas“ (scenarijaus autorę ir režisierė Eglės Vertelytė) – Lietuvos, Bulgarijos ir Lenkijos bendra gamyba, paremta „Eurimages“, programos „Kūrybiška Europa“, „Women in Film“ filmų užbaigimo fondo bei Lietuvos ir Bulgarijos kinų centrų.

Pavlina Jeleva yra bulgarų kino prodiuserė. Nuo 1995 ji buvo Bulgarijos atstovė „Eurimages“ valdyboje ir dirbo tarptautinių santykių vadove Nacionaliniame Bulgarijos kino centre. Nuo 1995 m. ji įsteigė kino gamybos kompaniją „Geopoly Ltd.“ ir iki šiol jai vadovauja. „Geopoly Ltd.“ sukūrė iš išplatino daugiau nei 10 pilnametražių meninių filmų, kurių dauguma buvo „Eurimages“ finansuoti bendros gamybos projektai, ir apie 50 pilnametražių dokumentinių ir animacinių filmų. Pavlinos filmai dalyvavo daugelyje tarptautinių kino festivalių ir laimėjo prestižinių nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų. „Geopoly“ dokumentinis serialas „Etno“ buvo apdovanotas svarbiausiu nacionaliniu apdovanojimu už nacionalinių Bulgarijos tradicijų išsaugojimą.

Magdalena Zimecka karjerą pradėjo 1995 radijuje „RMF/FM“. Vėliau, iki 1999 m. dirbo kino studijoje „OTO“, o 2000 m. sausį su kolega įsteigė sėkmingą garso studiją „Cafe Ole“, pelniusią daugybę apdovanojimų. Prodiuserė ir įmonės vykdančioji direktorė Magdalena sukūrė ypatingą, spalvingą postprodukcijos kompaniją „ORKA“, subūrusią talentingus žmones. 2013 metais Magdalena Zimecka gavo „Sidabrinio liūto“ ir „Auksinio erelio“ apdovanojimus už filmo „Žmonių medžioklė“ koprodiusavimą. Orka dalyvauja daugybėje meninių ir dokumentinių filmų bendrose gamybose. „ORKA“ už specialiuosius efektus Bodo Kox filme „The Girl in the Closet“ buvo apdovanota specialiųjų efektų festivalyje „Bluebox“ Olštyne. Studija dalyvavo daugybės dokumentinių filmų kūrime kaip koprodiuserė, 2016 buvo prodiusuoti du pilnametražiai filmai: Eglės Vertelytės „Stebuklas“ ir Krzysztofo Lango „Ach, śpij kochanie“.

Radosława Bardes įgijo socialinių mokslų ir žurnalistikos specialybę Mikalojaus Koperniko universitete Torunėje ir gavo kino ir televizijos gamybos magistro diplomą Varšuvos kino mokykloje. Wajdos kino mokykloje ji baigė programą kūrybiniams prodiuseriams. Radosława taip pat dalyvavo keliose mokymų programose: „MAIA Producers Network“, „MidPoint“, „MFI“. Radosława yra sukaupusi didelę darbo patirtį: ji dirbo gamybos vadove, TV serialų ir filmų vystymo vadove bei kūrė reklamas vienoje didžiausių kino gamybos kompanijų Lenkijoje. Ji yra dirbusi su tokiais filmais, kaip: „Wałęsa. Vilties žmogus“ (rež. Andrzej Wajda), „Faunai“ ir daugiau, nei šimtu epizodų įvairių TV serialų kūrimo etapuose (pvz.: „Gyvenimo receptai“, „Šlovės dienos“, „52 viešbutis“, „Rezidencija“ ir dar daug kitų). Dvejus metus ji vadovavo garso postprodukcijos studijai „Studio Café Ole“ tokiuose filmuose, kaip: „Walser“, „Silpnoji lytis?“, „Ikona“, „Medaus medžiotojai“ ir daug kitų. 2014 m. Radka tapo kino kompanijos „ORKA“ prodiusere ir tarptautinio gamybos departamento vadove.

Irena Muratova yra viena talentingiausių ir labiausiai patyrusių filmų dailininkių Bulgarijoje. 1984 metais ji baigė Valstybinį Rusijos kinematografijos universitetą ir iki 1991 metų dirbo „Boyana Films Studios“ kompanijoje. Po politinių pokyčių šalyje, ji tapo laisvai samdoma filmų dailininke ir dalyvavo garsių bulgariškų filmų, tokių kaip: Krassimiro Kroumovo „The Silence“ (1991) ir „The Forbidden Fruit“ (1994), Eduardo Zaharievo „Late Full Moon“ (1996), Zahari PaunovO „ Ombre“ (2014) ir Zornitsa Sophia’s „Voevoda“ (2017), gamybose. Muratova taip pat dirbo filmų dailininke keliuose užsienio projektuose, filmuotuose Bulgarijoje, tokiuose kaip: Patricko Hudgeso „The Expandables 3“ (2014) ir daugelyje kitų.

Kuriant kostiumus „Stebuklui” buvo smagu ne tik dėl komiško scenarijaus ir personažų, komandos narių draugiškumo, bet ir dėl prisiminimų gausos. Buvo proga pamatyti savo vaikystę kitomis akimis, išgirsti dar negirdėtų istorijų, atrasti užmirštų daiktų, prisiminti, kuo džiaugėmės ir dėl ko liūdėjom, o tuo pačiu suvokti, kas esam šiandien ir kodėl.
Monika Vėbraitė gimė 1983 m. Vilniuje. 2008 metais įgijo Scenografijos specialybę Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 2008 ji kuria scenografiją ir kostiumus teatro spektakliams, kostiumus filmams, dirba kuriant muzikinius video klipus, reklamas.

Studijuodama scenos režisūrą ir aktorystę Aušra Juškaitė Rosegard suprato, kokią reikšmę veikėjo įtaigumui turi grimo dailininko kūrybiškumas ir profesionalumas, todėl įstojo į Giedrės Fledzinskienės meno mokyklą. Jau nuo antro kurso Aušra pradėjo dirbti Lietuvos kino studijoje. Vėliau ji savo įgūdžius tobulino profesionalaus vizažo mokykloje Los Andžele „Elegance International“. Nuo 2005 metų Aušra dirbo lietuviško ir amerikiečių kino produkcijoje, reklamose, televizijos laidose, mados renginiuose, žurnaluose ir kituose video ir nuotraukų projektuose.

Dalia Survilaitė gimė 1978 metais. 1996-2001 metais Vilniaus universitete Filologijos fakultete studijavo Lietuvių filologiją. 2002 metais Lietuvos muzikos akademijoje studijavo TV režisūrą. Nuo 2005 metų dirba su Lietuvos ir užsienio filmais kaip aktorių atrankos režisierė. Vykdė aktorių atranką tokiems lietuviškiems projektams kaip „Duburys“ (2009 m.) , „Sangailės vasara“ (2015 m.), dirbo su užsienio kūrėjais tokios projektuose, kaip: „Defiance“ ( rež. E. Zwick, 2008 m.) ir BBC „Karas ir taika“ (rež. Tom Harper, 2015 m.).